SAUGUMAS, KOKYBĖ, EKOLOGIJA ir EKONOMIJA 

LIETUVOS NACIONALINĖ ŽIDINIŲ – DŪMTRAUKIŲ MONTUOTOJŲ ASOCIACIJA - ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, savanoriškumo principu jungiantis fizinius ir juridinius asmenis, teikiančius krosnių, židinių ir dūmtraukių prekybos, projektavimo, gamybos, montavimo, techninės priežiūros bei aptarnavimo paslaugas.

VIZIJA 

“Tapti autoritetinga institucija, įtakojančia įstatymų, susijusių su dūmtraukių ir šildymo sistemų saugumu ir kokybės kontroliavimu bei tapti pripažintu kaminų ir šildymo sistemų ekspertu Lietuvoje.”

MISIJA

Užtikrinti, kad vartotojas turėtų tinkamą kompetenciją ir galimybę pasirinkti tinkamiausią jam produktą. Užtikrinti, kad vartotojui būtų siūlomi tik saugūs, kokybiški, ekologiški ir ekonomiški produktai. To pasiekti kuriant prevencines sistemas rinkos kontrolei, vystant mokymo institucijas ir bendradarbiaujant su valstybe jos piliečių teisių užtikrinimui.

STRATEGIJA 

• Suvienodinti procesus visos asociacijos mastu ir sukurti vieningą korporacinę kultūrą;
• Pagerinti našumą išnaudojant asociacijos narių potencialą ir funkcijas; 
• Išsiskirti atnaujinant verslo koncepcijas ir klientų poreikių supratimą; 
• Atnaujinti ir pagerinti kompetenciją bei užtikrinti keitimąsi informacija; 
• Išsiplėsti į naujas geografines teritorijas ir pritraukti naujų narių. 

PRIEMONIŲ PLANAS:

1. Vykdyti aktyvią veiklą visoje Lietuvos teritorijoje, suburiant Lietuvoje veikiančias dūmtraukių, krosnių, šildymo sistemų gamybos, montavimo bei priežiūros įstaigas bei privačius meistrus (dirbančius su verslo liudijimais) aktyviai, kryptingai ir rezultatyviai veiklai, įgyvendinant Asociacijos tikslus ir uždavinius; 

2. Aktyviai dalyvauti komitetuose, darbo grupėse, rengiant bei tobulinant teisės aktus, reglamentuojančius dūmtraukių bei šildymo sistemų įrengimą ir priežiūrą, įgyti galimybę įtakoti sprendimų priėmimą; 

3. Plėsti tarptautinį bendradarbiavimą bei įstoti į panašią veiklą vykdančias užsienio bei tarptautines organizacijas, atstovauti jose Lietuvos interesus; 

4. Didinti skaidrumą ir viešumą, siekti, kad būtų laikomasi verslo kultūros ir etikos principų (parengti ir patvirtinti garbės ir etikos kodeksą); 

5. Pasiekti, kad būtų apibrėžta ir reglamentuota židinių įrengimo veikla (taisyklės), išsakyti Asociacijos poziciją dėl šios veiklos; 

6. Siekti Asociacijos narių kuo aukštesnio profesionalumo ir nuolatinio tobulėjimo; 

  6.1. skatinti Asociacijos narių darbuotojų nuolatinį profesinį ir asmeninį tobulėjimą, etišką ir kokybišką profesinę veiklą; 

  6.2. skatinti Asociacijos narių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, organizuojant įvairaus pobūdžio (laisvalaikio, šventinius, kt.) renginius; 

  6.3. organizuoti ir rengti vadovams ir darbuotojams kvalifikacijos tobulinimo renginius (konferencijas, kursus, seminarus, kt.); 

  6.4. pasiekti, kad Asociacija būtų vieta, kur diskutuojama ir keičiamasi idėjomis, patirtimi, informacija bei aktualiais asociacijos nariams klausimais; 

7. Sukurti techninės priežiūros ir ekspertų grupes, paruošti tam reikalingą dokumentaciją.

8. Padėti spręsti Asociacijos nariams iškilusias problemas, teikti metodinę medžiagą ir konsultacijas.

Daugiau informacijos rasite lankstinuke (LNŽDMA lankstinukas pdf formate).

 Nacionalinės židinių – dūmtraukių montuotojų asociacijos valdymo struktūra

@florianus.lt tinklapio pavadinimo idėja 

Florianus išvertus iš lotynų kalbos reiškia katalikų šventasis (Šventasis Florijonas) 

Šventasis Florijonas (šventė gegužės 4 d.  (tai ir ugniagesių bei gelbėtojų šventė)) buvo romėnų armijos karininkas. Jis gimė netoli Vienos kariškio šeimoje ir tarnavo romėnų legione. Imperatoriaus Deokleaciano (284–305) valdymo laikais Florijonas tapo viena iš krikščionių persekiojimo aukų. Upių Enza ir Danubė santakoje įkalinta ir nužudyta daug vietinių krikščionių. Sužinojęs Florijonas skubėjo jiems padėti, bet nebuvo pakankamai atsargus ir po kelių dienų areštuotas. Kankinimais bandė jį priversti išsižadėti Kristaus, bet Florijonas nesutiko. Tada pririšo girnapusę jam prie kaklo ir nustūmė nuo tilto į Enzos upę, kur jis paskendo. Girnapusė saugoma šv. Florijono bažnyčios kriptoje, netoli Lineko, Austrijoje. Jo našlė Valerija slapčia palaidojo kūną savo ūkyje, toje vietoje dabar yra Šv. Florijono miestas. Virš jo kapo VI amžiuje buvo pastatytas Augustino vienuolynas. Florijono palaikai neilgai ten išliko, nes buvo išvežti į Romą. 1183 metais Lenkijos kunigaikštis Kazimieras II Teisusis (1177–1194) ir Krokuvos vyskupas Gedeonas paprašė popiežiaus Liucijaus atiduoti šv. Florijono palaikus kaip apsaugą nuo rusų. Taip šventojo palaikai buvo perkelti į naujai pastatytą šventovę Krokuvoje ir šv. Florijonas tapo Lenkijos globėju. Valdant Karoliui IV, keletas relikvijų perkelta į Šv. Vito katedrą Prahoje ir kitas Čekijos bažnyčias. Viduramžiais šios šv. Florijono palaikų dalelės saugojo miestus nuo gaisrų, nes Florijonas, mirtinai nukankintas vandenyje, tapo ugniagesių globėju. Šv. Florijono atvaizdas atsirado miestų herbuose, ant miestų vartų, bažnyčių bokštų, jo statulos – miestų ir kaimų aikštėse. Šv. Florijonas (lotynų k. florianus – žydintis, švytintis) yra vienas populiariausių Čekijos šventųjų. 

Lietuvoje nuo gaisrų saugo šv. Agota ir šv. Florijonas. Paminklai su šv. Agota būdavo statomi kaimuose, sodybose, prie gyvenamųjų namų, o šv. Florijonas dažniausiai statomas miesteliuose nuo gaisro ir ugnies apsisaugoti. Žemaičiai Florijoną vadina „Pliurijonu“. Jis vaizduojamas stovintis, dešinėje rankoje laikantis dubenėlį arba kubilėlį su vandeniu, kairėje – ietį arba vėliavą. Šalia stovi degantis namelis arba bažnyčia, ant kurios šventasis ir „lieja“ vandenį. Apsirengęs jis romėnų kario drabužiais, su šalmu arba kepure ant galvos. Tikėta, jog kartą ištikus gaisrui būtinai reikia pastatyti koplytėlę su šv. Florijono skulptūra taip, kad šventasis matytų sodybos trobesius, ir daugiau gaisrų nebūsią.

Florian - populiarus vardas Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.